Pirmoji mūsų išvyka su naujais klubo nariais į Prancūzijos Alpes

Stovyklavietėje šalia Mėlynojo ežero2007 metų pabaigoje įkūrus klubą, jau sekantį pavasarį klube pradėjo burtis bendraminčių grupė, kuri turėjo tikslą 2008 metų vasarą išvykti į Chamonix (Prancūzija ) ir bandyti įkopti į vieną iš pasirinktų viršūnių techniniu alpinistiniu maršrutu. Grupė parodė didžiulį entuziazmą ir vienybę. Jos narių pageidavimu specialios treniruotės Kalnų parke vyko du-tris kartus per savaitę, net ir sekmadieniais. Specialios treniruotės – tai laipiojimas sienele, kurioje pritvirtinti dirbtiniai kybiai ir tokiu būdu, daugiau ar mažiau, imituojamas kalnų reljefas. Treniruojami raumenys, kurie įprastinėmis sąlygomis nedirba ar mažai dirba, pasiruošiama psichologiškai bei techniškai. Taip pat grupė mokėsi rišti mazgus, dirbti su virve bei kitų gudrybių, būtinų alpinizme. Jungtinis alpinistų klubas buvo įkurtas.

Jungtinio alpinistų klubo (JAK) nariai aktyviai užsiiminėja alpinizmu ir propaguoja šį sportą, laisvalaikio leidimą ar gyvenimo būdą (požiūrį kas yra alpinizmas, susiformuoja kiekvienas sau, priklausomai nuo asmeninių savybių ir gyvenimo patirties). Laipiojimas siena buvo priimtas su dideliu noru, todėl grupės nariai noriai sutiko vykti į Čekiją, Slovakiją bei Lenkiją palaipioti jau „tikromis“ uolomis. Tai Rabštejnas, Sloupas, Sulovas ir Polska Juros parkas. Pirminiai techniniai įgūdžiai po atkaklių treniruočių augo tiesiog akyse. Kolektyvas užtikrintai laipiojo VI.1 (lenkiška gradacija) sudėtingumo uolomis. Nakvojo kempinguose, maistą gaminosi patys ir visą dieną praleisdavo ant uolų. Kainos šiose šalyse mažesnės negu Lietuvoje ir, aišku, puikus alus. Slovakai ruošia šviesaus ir tamsaus alaus mišinį (rezano pivo). Po visos dienos darbo malonu išgerti stiklą tokio alaus 😉

Taigi po paruošiamųjų klubo laipiojimų uolomis net nepajutome, kaip sulaukėme vasaros. Lenkija, Vokietija, Šveicarija ir, pagaliau, per Chamonix atvykome į Le Buet kempingą (aukštis 1 300 m.). Tai jaukus kempingas Chamonix slėnyje, šalia kurio (10-15 min. kelio) randasi jaukus Vallorcine uolodromas. Čia yra nužymėta 25 įvairaus sudėtingumo maršrutai. Vienas iš įdomiausių – 6c pagal prancūzišką gradaciją.

Keletą dienų skyrėme laipiojimui uolomis Vallorcine bei prie Chamonix miestelio esančiame Les Gaillands uolodrome. Čia gausybė maršrutų, skirtų pradedantiems ir jau patyrusiems alpinistams. Dar vieną dieną skyrėme aklimatizacijai. Tam tikslui suvaikščiojome maždaug 2 500m. aukščio perėją. Po šių pasiruošimų, nusprendėme, kad esame pasirengę įkopimui psichologiškai bei fiziškai, todėl liepos 23 d. pradėjome keltis prie Lac Bleu. Tai gražus kalnų ežeras, esantis greta Plan de l‘Aiquille pakėlėjo stoties (apie 2 340 m.). Dalis grupės, apsikrovę virvėmis ir „metalu“ pasikėlė keltuvu į stotį, kita dalis smagiai nutrepsėjo takeliu į viršų. Kelionė užtruko tris su viršum valandos, ir po pietų visa grupė vėl susirinko į vieną būrį.

Sekančios dienos ankstų rytą išėjome į maršrutą. Mūsų tikslas Aiguille de l‘M viršūnė, kurios aukštis 2 844m., o maršruto sudėtingumas 3+ pagal prancūzų gradaciją. Maršruto pradžią – kuluarą, pasiekėme per tris valandas. Teko kirsti moreną, sniego šlaitą ir ledyną. Priėjimas techniškai nesudėtingas, tik iš pačio ryto, kai dar tamsu ir sunku kažką įžiūrėti, kelias per akmenis ir morenas sudarė nepatyrusiai grupei šiokių tokių sunkumų. Na, o ant Nantillon ledyno jau reikėjo kačių. Ledyną pereiti reikėjo greitai, kadangi iš viršaus laikas nuo laiko „šauna“ vienas kitas akmuo.

Praėjus ledyną, prasideda stati siena, prie kurios pritvirtintos kopėčios ir jų pabaigoje jau pats kuluaras – siauras, status ir pilnas „gyvų“ akmenų. Neatsargus judesys ir apačioje einantis draugas gauna „dovanėlę“. Po valandos kopimo pasiekėme kuluaro pabaigą. Tai balnas tarp Aiguille de l‘M ir Petit Charmoz viršūnių. Pasiskirstę į dvi grupes, pradedame įkopimą. Fotokorespondentė Giedrė lieka ir filmuoja įkopimą nuo balno. Nufilmuoti realų, nevaidybinį įkopimą į kalną – retas atvejis. Kabant ant sienos dirba rankos, kojos bei galva, todėl filmuoti nėra nei laiko nei galimybių. Pats įkopimas susideda iš kelių etapų: iš pradžių sienele į viršų, po to traversas, vėl sienele į viršų iki pačios viršūnės. Be abejo, laikomės visų standartinių alpinizmo saugumo taisyklių: visi su apraišais, susirišę virve, kur reikia ar yra galimybė, į plyšius kišame „friendus“ ir fiksuojame virvę. Viršūnėje neužtrunkame – ir iš karto pradedame „diulferiuoti“ žemyn. Du trumpi diulferiai, traversas vėl diulferis ir mes jau ant balno. Visa tai užima nepilnas tris valandas.

Maršrutas populiarus. Kartu su mumis kopia dar dvi grupės, o viena didelė grupė – į Petit Charmoz. Pradedame leistis kuluaru ir išeiname ant ledyno. Ledyną prašokame su katėmis. Ketvirta valanda. Per dieną sniego šlaitas aptirpo ir matosi nuėjusi lavina, todėl traversuojame šlaitą visu įmanomu greičiu. Pagaliau prasideda morena, dideli akmenys, kuriais eiti nė kiek ne lengviau, nes jaučiasi didelis nuovargis. Bet grupės nariai parodo pagarbos vertą užsisipyrimą bei valią ir po dvylikos valandų darbo, grįžtame į namus – palapines, esančias prie Le Bleu ežero.

Kolektyvas nuvargęs, bet patenkintas atliktu darbu bei savimi, ir po dienos poilsio keliasi į Aiguille du Midi pasižvalgyti į Mont Blanc viršūnę bei apylinkes. O tas kolektyvas – tai Aleksejus Gaidukovas, Inga Gaidukovė, Giedrė Špakauskaitė, Jegor Miščenko ir Henrikas. Jiems talkino Anatolijus Vanagickas ir Artūras Bazys.

Toliau Jūsų dėmesiui pateikiame sutrumpintą įkopimo šiaurės-rytų ketera į Aiguille de I’M (2844 m) pasą:

2008 m. Liepos 24 d.
6:00 val. Jau švinta, išėjimas iš stovyklavietes prie Lac Bleu ežero (aukštis apie 2300 m.) ir ėjimas morena link Aiguille de l`M ir Le Petit Charmoz viršūnių.
8:00 val. Priėjome ledyną (Glac des Nantillons papėdė). Kertam apie 700 metrų su katėmis (įkopimo rajono schemoje geltonai pažymėta atkarpa).
9:00 val. Priėjome kuluaro tarp Aiguille de l`M ir Le Petit Charmoz viršūnių papėdę, keliamės vertikaliomis kopėčiomis, kurios įmūrytos pietvakarių sienoje (įkopimo rajono schemoje rudai pažymėta atkarpa).
9:30 val. Kopiame kuluaru (įkopimo rajono schemoje žaliai pažymėta atkarpa).
10:20 val. Pasiekėme balną tarp Aiguille de l`M ir Le Petit Charmoz viršūnių. Lengvi pietus, pasiruošimas techniniam kopimui, – 60 min. Čia pasilieka grupės foto korespondentė Giedrė Špakauskaitė.
11:30 val. Techninio kopimo pradžia, pasiskirstom dviem grupėmis po 3 narius (įkopimo rajono schemoje tik orientavimuisi raudonai pažymėta atkarpa, kopimas vyko traversuojant, o paskui kopiant keterine/ šiaurine dalimi): 50 m. statumas apie 60 laipsnių, granitas (3-); 70 m. traversas; 40 m. pereinam per laiškų dėžutę (letter box), pasiekiam keterinę (šiaurinę-rytų) dalį; 40 m. statumas apie 70 laipsnių, granitas (3+).
12:30 val. Viršūnėje
13:00 val. Leidimosi pietinė siena pradžia: 60 m. leidimasis vertikalia virve (diulferiais) per du kartus; 70 m. traversas; 50 m. statumas apie 60 laipsnių, granitas (3-).
14:00 val. Grįžtame į balną tarp Aiguille de l`M ir Le Petit Charmoz viršūnių.
15:00 val. Nusileidžiame atgal kuluaru.
16:00 val. Pereiname ledyną, Kertam apie 700 metrų su katėmis, tuo pačiu maršrutu
18:00 val. Morena grįžtame į stovyklaviete prie Lac Bleu ežėro, įkopimo pabaiga.
15:20 val. Nusileidžiame vertikaliomis kopėčiomis (įmūrytos pietvakarių sienoje), pasiekiame ledyną.
16:00 val. Pereiname ledyną, Kertam apie 700 metrų su katėmis, tuo pačiu maršrutu.
18:00 val. Morena grįžtame į stovyklaviete prie Lac Bleu ežėro, įkopimo pabaiga.

Smagiausios kelionės nuotraukos žemiau: