Jungtinis alpinistų klubas

Teko kopti ir Petit Dru, ir Grand Charmoz, Grandes Jorasses, eilę kitų nuostabių viršūnių, ant kurių dar nebuvo žengusi lietuvio koja, bet ant Tūkstantmečio viršūnės pajutome visiškai kitą jausmą. Prisiminėme žmones, išlydėjusius Rotušės aikštėje, jų pasitikėjimą mumis bei  įteiktą Lietuvos tūkstantmečio vėliavą, kurią įsipareigojome užnešti, prisiminėme savo valstybę…  Tai truko gal penkiolika minučių, kol dar spėjome sugiedoti ir Lietuvos himną. Ekspedicijos ir kopimo metu apie būsimą rezultatą beveik negalvojome, tiesiog dirbome darbą, kurį atliekame kopdami į visas viršūnes. Leisdamiesi žemyn apie rezultatą taip pat buvome pamiršę – prisiminėme tik tamsoje nusileidę prie palapinių, supratome, kad pralipome naują savo pasirinktą maršrutą.

Mūsų maršrutas nebuvo techniškai labai sudėtingas – apie 60 metrų ketvirtos sunkumo kategorijos ledas, kurio statumas 75-80 laipsnių. Ledas padengtas sniegu – tai ir buvo pagrindinė problema. Toliau  „trejukės“  lygio ketera uolomis ir „miksu“. Bet Ak-Su siena šiuo metu buvo itin pavojinga, virš visos sienos kabojo susiformavę dideli sniego karnizai. Reikėjo surasti mažiausiai pavojingą maršrutą ir parinkti tinkamą kopimo laiką. Todėl teko lipti ne lengviausiu, bet mažiausiai pavojingu keliu. Tuo įsitikinome, kai saugiai lipant ketera, iš dešinės nuo viršaus nuėjo lavina ir viską nušlavė iki apačios.

Kai Matas pramušė  karnize skylę ir išlipo ant sienos viršaus, pagalvojau, kad tuo mūsų visi sunkumai baigėsi – beliko tik sniego laukais pasiekti viršūnę… deja, klydau. Ant sienos viršaus esančias uolas traversavome ir po pusantros valandos pasiekieme viršūnę. Buvo 15.20 val.   Besileidžiant sniego laukais yra padaryta nuotrauka – besišypsantis Matas su iškeltu ledkirčiu. Tai, matyt, paskutinė šypsena prieš pradedant diulferiuoti Ak-Su siena. Šypsenos atsirado tik žymiai vėliau, jau artėjant prie palapinių. Oras sugedo akimirksniu. Viskas užtemo, prasidėjo kruša. Toliau kaip aštraus siužeto filme… Mes visi ant sienos. Živilė diulferiuoja pirmą virvę stačiomis uolomis, kurios bet kada gali pabyrėti ant galvų – leidžiasi profesionaliai, birių akmenų net nekliudydama. Besileidžiančius skubinu – jaučiu, kad bus kaip visuomet – po krušos neužilgo pasirodys žaibas ir griaustinis. Nuojauta neapgavo, mes kabome ant virvių apsikarstę metaline įranga, žaibas ir griaustinis smeigia intensyviai, čia pat…  Negaliu patikėti – tai trunka ilgiau valandą ir tik aplink mus, tarp tvykstelėjimo ir griausmo tik keletas sekundžių. Tokiomis akimirkomis jaučiu, kad gyvenimas jau ne nuo manęs priklauso…  Paskutinę nusileidimo virvę niekaip negaliu paruošti – stotį užpila nuo sienos byrantis sniegas, ledo kabliai ir karabinas užšąla, bet šiaip taip išsikrapštau ir žemyn. Vytas apačioje laukia ir, pamatęs, kad virvė sujuda, lengviau atsipučia…  Patraukiame virvę ir ji, mūsų nuostabai, be užstrigimų atlekia žemyn. Viskas gerai, matau, Živilė kaip strėlė jau šauna žemyn…

Per 16 valandų įveikėme 1300m aukštį ir nusileidome žemyn. Mūsų „alpinis“ stilius pasiteisino su kaupu. Kopėme su nedideliu svoriu ir greitai, turėjome prašokti pavojingai kabančius karnizus. Be kopimo inventoriaus ir būtiniausių drabužių turėjome dvivietę palapinę penkiems, vieną miegmaišį dviems ir dujinę lempą, tam, kad esant bėdai, galėtume praleisti naktį viršuje. Šiaip buvome nusiteikę reikalui esant judėti ir naktį. Visa komanda buvo geros sportinės formos, nes jau buvome įkopę Mendelejevo viršūnę taip pat panašiu stiliumi, t.y., greitai ir mažu svoriu ant pečių,  buvome pakankamai prisivaikščioję priėjimuose ganyklomis ir morena. Arkliai ir avys mums buvo jau nesvetimi.

Kopimas į bevardę viršūnę – tai Jungtinio alpinistų klubo indėlis į Lietuvos vardo bei lietuviško alpinizmo populiarinimą, tam tikras pėdsakas, kurį palikome mūsų valstybės istorijoje. Todėl noriu padėkoti komandai – Živilei Bazienei, Anatolijui Vanagickui, Vytautui Kygai ir Matui Miliui už ištvermę, pasiaukojimą sunkiomis minutėmis, be jūsų šiaurinė Ak-Su siena bei Lietuvos vardo tūkstantmečio viršūnė būtų tolima ir nepasiekiama.

Artūras Bazys