Vanagas prisileido prie savęs pietvakarių siena…
Naktis kelionėje į Aukštuosius Tatrus, kopimas, naktis kelionėje į namus – toks savaitgalio poilsio būdas po to reikalauja dar savaitės organizmo atstatymui. Tačiau ko tik žmogus nepadarys dėl mylimos…viršūnės. Naudodama tokį poilsio būdą Jungtinio alpinistų klubo grupė rugsėjo 12 d. įkopė į Jastrabia Veža pietvakarių siena V - sudėtingumo kategorijos maršrutu. Labai pasisekė su oru – pietinė saulė visą dieną lepino mūsų nugaras. Granitas geras, bet maršrutas gana sunkus, poroje vietų teko frendus naudoti kaip dirbtinius atramos taškus. Visus 200 sienos metrų dirbti teko ne tik kojoms ir rankomis, bet ir galva, beieškant kybiukų, nes kybių beveik nebuvo. Mūsų buvo penketas – kopimui neparankus skaičius, todėl man su Matu teko dalintis ne tik įrangą perpus, bet ir dalyviai pasiskirstė į tris ir du. Vienas ryšys „vyriškas“ – Algimantas, Pavelas ir aš, o kitas „mišrus“ – Matas ir Rūta. Aišku, dėl to kopimo laikas šiek tiek pailgėjo, vietoj 4 kopėme apie 6,5 valandos, bet į kritines ribas sutilpome. Kažkurioje maršruto atkarpoje Pavelas (kaip vėliau prisipažino) pagalvojo, koks velnias mane nešė į šitą galeriją. Bet, nusileidęs nuo sienos ant morenos, iškart apie tai pamiršo. Vos tik atlėkė paskutinė ištraukta diulferio virvė, pradėjo pilti lietus, bet darbą jau buvome padarę, ir šildė mintis, kaip bus gera trobelės šurmulyje sugrįžus.
Šio įkopimo rezultatai akivaizdūs – nusileidus alus 3-4 kartus skanesnis, įspūdžių ir kopimo detalių aptarimas vyksta dar savaitę į priekį bei žymiai pagerėja treniruočių lankomumas, nors toks vienas įkopimas pakeičia 2 savaites treniravimosi…
Artūras Bazys
Foto ispūdžiai:
