Apledėję įspūdžiai iš žieminių Tatrų
Paskutinė kelionės diena , o vėliau ir naktis… Slovakija, bėgantis vanduo, šlepsintys per patižusį sniegą žingsniai, krapnojantis lietus. Lenkija, pamažu krentanti temperatūra, vis slidesnis kelias ir mažesnis važiavimo greitis. Naktį mintimis sugrįžtame į greitai praėjusias dienas, vienam kitam, matyt, prisisapnuoja „virvė laisva“…“sauga yra“. Nors Pavelas jau nuo Liublino dairosi, kurgi čia tas Vilnius, bet Lietuva dar toli. Visi mes šiek tiek jau mėtyti-vėtyti, todėl ir kalnuose, ir kelionėje draugiški, stiprūs ne tik fiziškai, bet ir vidumi, juk ne į Prahą ekskursijon važiuojame. Pamenu priešpaskutinį kopimų vakarą. Liko paskutinė diena, taip norisi, kad tai būtų paskutinis stiprus visos kelionės akcentas. Visgi mūsų nemažai, bet pasirodo nei vienas neišsisėmęs, kas į viršūnę, kas ledo techniką tobulinti, visų mintys pagrįstos, kiekvienas žino, ko nori ir kodėl. Tuo jie ir stiprūs. Continue reading ‘Apledėję įspūdžiai iš žieminių Tatrų’ »
