Trapus tiltas į nežinią

Šį įkopimą mes su Juliumi skiriame Ernesto Markšaičio atminimui…

Pirmasis bandymas 2011-aisiais kartu su Ernestu baigėsi tuo, kad staiga pablogėjęs oras ir pūga privertė mus leistis nuo sienos žemyn. Tada sudėtingomis sąlygomis, naktį, vos radome pakėlėjo stotį, kur prancūzai, išgirdę, kad leidžiamės nuo Les Drus, mus priglaudė nakvynei, davė karštos arbatos, net siūlėsi pamaitinti. Sekančių metų bandymas kartu su Matu Miliumi, Ernestu ir Juliumi taip pat buvo nesėkmingas. Norėjome įkopti greitai, be nakvynės, bet tai nepavyko ir teko pasukti atgal. Ernestą pradėjau vadinti „sniego žmogumi“, kai jis šio maršruto pradžioje prakasė sniego tunelį, tam kad galėtume pasiekti sieną per susidariusį gilų plyšį atplyšusiame nuo sienos ledyne… Dabar, kopdamas visą maršrutą, kažkur šalia jaučiau buvusį draugą ir partnerį. Kai nusileidę su Juliumi kojomis pasiekėme žemę, susižvalgėme ir neliko abejonių, jog šį kopimą skiriame Ernestui.

Grand Montets pakėlėjo stotis

Grand Montets pakėlėjo stotis

Grand Montets pakėlėjo stotis

Grand Montets pakėlėjo stotis

Sėdžiu atokiai prieš saulę slidininkų apžvalgos aikštelėje, Grand Montets pakelėjo stotyje, ir žiūriu į Les Drus šiaurinės sienos iškilusią viršutinę dalį. Esu žiūrėjęs ir anksčiau bei galvojęs, kokia galybė dvelkia šiame kalne, koks bejėgis jautiesi prieš jį. Neįgudusi akis net neįžvelgs ar šiauriniame kuluare tamsi uola, ar mėlynas stiklinis ledas, bet akivaizdu, jog ten viskas vertikalu… Kaip gali atrodyti ant šitos sienos žmogus slidininkams, žiūrintiems nuo šios aikštelės? Bejėgis taškelis, bandantis ropštis aukštyn, siekiantis išgyventi vertikaliame pasaulyje? Sėdžiu stebėtoju bei matau Julių ir save, prieš tris dienas kopiančius paskutines virves šiauriniu kuluaru. Tikriausiai daugelio pakilusių aukštyn ir jautusių pareigą nusifotografuoti Dru fone slidininkų akys tada užkliuvo už dviejų taškų ant sienos: „žiūrėkite — ten žmonės…“ Sėdžiu ant suoliuko apžvalgos aikštelėje ir galutinai suvokiu — mes tai padarėme…

Kopiame Nant Blanc ledynu į nakvynės vietą

Kopiame Nant Blanc ledynu į nakvynės vietą

Nakvynės vieta

Nakvynės vieta

Nakvynės vieta

Nakvynės vieta

Apžiūrime „bergšrundą” -- nuo sienos atplyšusį ledyną

Apžiūrime „bergšrundą” — nuo sienos atplyšusį ledyną

Apžiūrime „bergšrundą” -- nuo sienos atplyšusį ledyną

Apžiūrime „bergšrundą” — nuo sienos atplyšusį ledyną

Vakarėja

Vakarėja

Vakarėja

Vakarėja

Vakarėja

Vakarėja

Kopimas

Tam, kad prieiti prie sienos ir pasistatyti palapinę, reikėjo nusileisti nuo Grand Montets stoties apie 200 metrų žemyn į Nant Blanc ledyną. Pirmas geras ženklas, nusileidus suplyšusiu apsnigtu ledynu ir pasistačius ant sniego palapinę, buvo tai, kad tarp ledyno ir maršruto pradžios, taip vadinamajame „bergšrunde“, radome siaurą trapų tiltelį, per kurį atsargiai pralipus galima pasiekti maršruto pradžią ir pradėti lipti. Antras geras ženklas — trijų dienų gero oro prognozė. O trečias tai, kad susirinkom pačią lengviausią įrangą ir neėmėm nei vieno bereikalingo daikto — viską paskaičiavome iki gramų — vadinasi eisime kiek įmanoma lengvesni. Aš siūliau keltis dvyliktą, Julius pirmą, todėl nutarėme apie vidurį — pusę pirmos. Išėjome pusę dviejų. Lipant per tiltelį ties „bergšrundu“, nors ir atsargiai tarsi šliaužiant juo, tiltelio dalis nulekė žemyn į bedugnę. Bet aš ramus — Julius patikimai saugo virve… o jam dar vietos praeiti liko, ir jau aš saugosiu iš viršaus… Lyderiavom su Julimi pasikeisdami — jis vieną, aš kitą virvę. Jaučiau šalia stiprų ir patikimą partnerį. Jau prieš išeinant žinojau, kad šitam kalne reikės kovoti už kiekvieną metrą ir daug kas priklausys nuo mūsų abiejų „stabilumo galvoje“, čia ne tas maršrutas, iš kurio paprasta atsitraukti.

Aštunta virvė link Nominee crack

Aštunta virvė link Nominee crack

Nominee crack

Nominee crack

Nominee crack

Nominee crack

Nominee crack

Nominee crack

Julius kopia antrą A1 atkarpą

Julius kopia antrą A1 atkarpą

Nakvynės vieta

Nakvynės vieta

Jau prašvito, mes prie vertikalaus 45 metrų piršto storio plyšio lygioje sienoje, Nominee crack. Pažiūrėjome viršun ir supratome, kas laukia. Čia jau prasidės kova ne už kiekvieną metrą, bet už kiekvieną centimetrą… Įrankiai plyšyje strigo gerai, bet kojoms vertikalioje sienoje nebuvo net nelygumo „katei“ pastatyti — tai sunkė jėgas, tarsi vandenį iš kempinės. Nominee crack‘e užtrukome tris valandas. Sekanti atkarpa taip pat panaši, tik šiek tiek „katės“ dantį galėjome rast kur pastatyti. Kalne aidėjo komandos: „..išduok mėlyną, išduok geltoną (čia apie virves), išimk, išimk!!!!!”

Kopiame kuluaru tik prašvitus

Kopiame kuluaru tik prašvitus

Ledo atkarpa sekanti po uolų sienos “S” atkarpoje kuluare

Ledo atkarpa sekanti po uolų sienos “S” atkarpoje kuluare

Kopimas ledu kuluare

Kopimas ledu kuluare

Kopimas ledu kuluare

Kopimas ledu kuluare

Kopimas ledu kuluare

Kopimas ledu kuluare

Kopimas ledu kuluare

Kopimas ledu kuluare

Paskutinė virvė, kuluaras „gula”

Paskutinė virvė, kuluaras „gula”

Viršuje

Viršuje

Daugiau didelių emocijų nebuvo, tiesiog dirbome savo darbą, na, kartais nusikeikdavome, bet tai žmogiška — tokiu būdu sumažindavome susikaupusią įtampą. Ir dar viena labai sudėtinga 50 metrų atkarpa — aš ją pradėjau, po to Julius tęsė ir pralipo iki nakvynės vietos. Ir… sutemo. Stebėjau išduodamą virvę — po komandos „išduok“, viršun Julius paima apie du metrus virvės, o po komandos „išimk“ apie pusantro metro grąžina — taigi, palipame vėl tik pusmetrį, o siena 800 metrų… Galvoje ta pati mintis — dar už vieną metrą kovojame. Iš 800 metrų galime atimti eilinį vieną metrą. Nakvynės vieta vertikali, po užpakaliu padėta virvė, o kojos nukarę žemyn. Prisitvirtinome prie saugos stoties, sukabinome ant jos visą įranga, sulindome į miegmaišius ir… sėdėjome. Julius dar pajuokavo, kad nuo čia rytoj arba aukštyn arba žemyn, bet susižvalgėme vienas su kitu, nusišypsojome — abejonių nei vieno veide nebuvo. Po mumis apie 500 metrų praeito maršruto. Kažkur apačioje Chamonix dar verda gyvenimas, žmonės linksminasi, ilsisi, o mes kažkuria prasme taip pat ilsimės vieniši Dru glėbyje. Valgyti net nelabai ir norėjosi, tik atsigerti būtina. Naktis trumpa, 4 valandą ryte jau kilome ir pajudėjome aukštyn kuluaru. Ledas mėlynas ir trapus kaip stiklas, statumas 75–85 laipsniai, tiesiog jaučiau, kaip jis prie nosies alsuoja. Lipti reikėjo ypatingai atsargiai — po kiekvieno rankos ar kojos kirčio ledas dužo tarsi stiklas, čia klaidos padaryti negalima… Lyderiavimu ir toliau keitėmės. Bekopiant ledu, mums vėl kelią užtvėrė uolų siena, ech, kiek gi galima, vėl dry tooling‘as, dar ir kieto sniego didžiausias kamuolys išlipant pravažiavo per galvas — pasisekė, viskas ok. Toliau vėl vertikalus ledas, kada pagaliau jis baigsis? Oras jau pradėjo gesti, šiaurės vėjo gūsiai, sniegas… ir staiga ledas pradėjo „gulti“, Juliaus figūra užlinko už horizonto skiriamosios — atsivėrė dangus… PRAĖJOME MARŠRUTĄ. Emocijų jokių, tik užtirpusios ir pašalusios kojos ir nuleistų rankų kratymas, kad visiškai pirštai nenušaltų. Ir dar staigiai gendantis oras bei atlikto darbo jausmas. Dar nelabai supratome, ką padarėme. Suvokėme, kad reikia staigiai leistis žemyn, nes pūga įsismarkavo, turime iki sutemų pasiekti kojoms horizontalų paviršių. Buvo 14.30 val., šviesaus laiko dar likę keturios valandos.

Kelias žemyn

Kelias žemyn

Palapinėje tik nusileidus

Palapinėje tik nusileidus

Palapinėje tik nusileidus

Palapinėje tik nusileidus

Palapinėje tik nusileidus

Petit Dru

Petit Dru

Petit Dru

Petit Dru

Suskaičiavau mintyse 16 atkarpų po 50–60 metrų diulferiuojant žemyn. Strigo virvės, plyšo pūkuotės, bet mes jau leidomės paskutinę virvę per „bergšrundą”, kai pamatėme, kad mūsų tilto jau nėra, tik atsivėrusi dar didesnė bedugnė tarp ledyno ir sienos — bedugnė, per kurią jau sienos nepasieksi… Trapus tiltas į nežinią.

Na, o dabar sėdžiu slidininkų pakėlėjų stotyje, stebiu mūsų įveiktą maršrutą, jame visa puokštė sudėtingiausių įvairių kopimo technikos kategorijų — bendras sudėtingumas VI, ledas 5, uolos A1/5c, miksas M7+… Bet, tik grįžęs į Chamonix Ski Station, Julius Facebook’e draugams parašė — mes tai padarėme!!!

Artūras Bazys

8 komentarai

  1. saulius

    nuoširdžiai sveikinu! puikus kopimas, būtų labai įdomu paklausyti platesnio pasakojimo gyvai. smagu ir tai, kad LAA yra tokio aukšto lygio žmonių – sėkmės ir ateityje!

  2. Diana

    skaitant neprofesionalui atrodo tai taip paprasta.Manau reiktu idet nuotraukas iki ir po, kaip kirpyklose ar grozio salonuose, kad pajust visa kopimo sudetinguma ir emocija:).Aciu Arturui, turejome puikia proga viska pasiklausyt gyvai.Ir tai sunku suvokt, svelniai tariant sunku…Respects:)

  3. Juozas

    Viskas atlikta puikiai – grizo sveiki ir gyvi – pilnas pasitenkinimas!

  4. Saulius

    Super, kad dar yra kopiančių žiemą! Gražus maršrutas ir padirbėta gražiai. Šaunuoliai! Kada video medžiagą parodysit platesniam ratui 🙂

  5. Žygintas

    Užburiantis pasakojimas apie puikų darbą. Pagarba šauniems alpinistams, o ir šiaip puikiems žmonėms. Sėkmės jums abiems!

Komentavimo galimybė išjungta.