Jungtinis alpinistų klubas

Šį klubo istorijos etapą geriausia pradėti nuo nuotraukos kairėje… ir tęsti Birutės citata: „…išgyventi savo mažytį asmeninį „Touching the Void“ – ne netikėtai, bet iš anksto žinant, kad taip bus, kad iš baimės sekundės pradės lydytis į vieną neaiškų didelį momentą dar likus gerai valandai iki akistatos su ja – viena iš kažkada įgytų BAIMIŲ… Kai supratau, kad nebegalima daugiau leisti savęs varyti į kampą, apsisprendžiau. Tai aš ją sutiksiu, o ne ji mane… Kiek galiu atvėsinu galvą ir traukiu į dienos šviesą jogiškos praktikos įgūdžius… so-ham… aš esu tai… Kvėpuoju…Veikiu…Neįsileidžiu jokių fantazijų.. Atsiriboju nuo to, kas buvo tada kažkada ir kas galėtų būti dabar.. Tik kvėpuoju ir veikiu… Ir..?? Paaiškėjo, kad visa ta baimė buvo tik didelis tuščias, ne vienus metus puoselėtas burbulas.. Ir..??? Ir vėl galiu pasakyti – neįmanoma grįžti iš kalnų ir vėl kažkuo nepasikeitus, ypač kai to labai nori, ir kai taip norisi į kalnus…“ Continue reading ‘Alpiniada Chamonix, kuo ji mums buvo ir kuo liko’ »

Paskutinė kelionės diena , o vėliau ir naktis…  Slovakija, bėgantis vanduo, šlepsintys per patižusį sniegą žingsniai, krapnojantis lietus. Lenkija, pamažu krentanti temperatūra, vis slidesnis kelias ir mažesnis važiavimo greitis.  Naktį mintimis sugrįžtame į greitai praėjusias dienas, vienam kitam, matyt, prisisapnuoja „virvė laisva“…“sauga yra“. Nors Pavelas jau nuo Liublino dairosi, kurgi čia tas Vilnius, bet Lietuva dar toli. Visi mes šiek tiek jau mėtyti-vėtyti, todėl ir kalnuose, ir kelionėje draugiški, stiprūs ne tik fiziškai, bet ir vidumi, juk ne į Prahą ekskursijon važiuojame. Pamenu priešpaskutinį kopimų vakarą. Liko paskutinė diena, taip norisi, kad tai būtų paskutinis stiprus visos kelionės akcentas. Visgi mūsų nemažai, bet pasirodo nei vienas neišsisėmęs, kas į viršūnę, kas ledo techniką tobulinti, visų mintys pagrįstos, kiekvienas žino, ko nori ir kodėl. Tuo jie ir stiprūs. Continue reading ‘Apledėję įspūdžiai iš žieminių Tatrų’ »

Naktis kelionėje į Aukštuosius Tatrus, kopimas, naktis kelionėje į namus – toks savaitgalio poilsio būdas po to reikalauja dar savaitės organizmo atstatymui. Tačiau ko tik žmogus nepadarys dėl mylimos…viršūnės. Naudodama tokį poilsio būdą Jungtinio alpinistų klubo grupė rugsėjo 12 d. įkopė į Jastrabia Veža pietvakarių siena V - sudėtingumo kategorijos maršrutu. Labai pasisekė su oru – pietinė saulė visą dieną lepino mūsų nugaras. Granitas geras, bet maršrutas gana sunkus, poroje vietų teko frendus naudoti kaip dirbtinius atramos taškus. Visus 200 sienos metrų dirbti teko ne tik kojoms ir rankomis, bet ir galva, beieškant kybiukų, nes kybių beveik nebuvo. Mūsų buvo penketas – kopimui Continue reading ‘Vanagas prisileido prie savęs pietvakarių siena…’ »

Teko kopti ir Petit Dru, ir Grand Charmoz, Grandes Jorasses, eilę kitų nuostabių viršūnių, ant kurių dar nebuvo žengusi lietuvio koja, bet ant Tūkstantmečio viršūnės pajutome visiškai kitą jausmą. Prisiminėme žmones, išlydėjusius Rotušės aikštėje, jų pasitikėjimą mumis bei  įteiktą Lietuvos tūkstantmečio vėliavą, kurią įsipareigojome užnešti, prisiminėme savo valstybę…  Tai truko gal penkiolika minučių, kol dar spėjome sugiedoti ir Lietuvos himną. Ekspedicijos ir kopimo metu apie būsimą rezultatą beveik negalvojome, tiesiog dirbome darbą, kurį atliekame kopdami į visas viršūnes. Leisdamiesi žemyn apie rezultatą taip pat buvome pamiršę – prisiminėme tik tamsoje nusileidę prie palapinių, supratome, kad pralipome naują savo pasirinktą maršrutą. Continue reading ‘Apie tai, kaip bevardė viršunė Tian Šanyje tapo Lietuvos tūkstantmečio viršune’ »

Liepos 3 – 11 dienomis sėdome į auto ir nulėkėm prasilaipioti į mūsų pamėgtas Chamonix Prancūzijos Alpių apylinkes . Išvažiavome penktadienį vakarop, ir šeštadienį arčiau nakties jau buvome Chamonix. Pirma nakvynė šalia automobilių aikštelės prie išėjimo link Lac Bleu, kadangi palapinių statytis jėgų jau neturėjome, tai miegojome tik miegmaišiuose. Taip sušalau kad sekančią dieną iškart nusipirkau Mountain Hard Wear miegmaišį -7 comfort Sekmadienį pusdienį maloniai palaipiojome ant uolų, pasivaikščiojome po Chamonix ir žinoma mėgavomės aplinkiniais vaizdais, kurių čia netrūksta. Vakarop įsikūrėme La Buete kempinge ir iškart pasijutau tarsi namie. Continue reading ‘Vasarinis prasilaipiojimas Prancūzijos Alpėse, Chamonix apylinkėse’ »