Archive for the ‘Kelionių aprašymai’ Category.
2011.03.27., 20:45
Atvykimas. Treniruotė ant Les Gaillands uolų
Jau išvykstant iš Lietuvos, atostogomis visiškai nekvepėjo, nes buvo aišku, kad išeiginių ir poilsio dienų nebus. Ernesto apsisprendimas vykti labai sukonkretino tikslus ir grafiką. Todėl nenuostabu, kad po 27 val. kelionės automobiliu, pirmas veiksmas buvo ne nusiprausti ir pailsėti, bet išnaudoti dieną dry tooling treniruotėms ant uolų. Tad pirma diena ir prasidėjo tiesiai iš horizontalaus automobilio ant vertikalių uolų Les Gaillands skalodrome. Oras neleido per ilgai treniruotis ir jau trečią dieną teko spręsti, ar bandyti kopti, ar sukti atgal namo – artėjo ciklonas…
Continue reading ‘Les Drus šiaurinė siena leido tik prisiliesti, bet Les Droites – lietuvius priėmė’ »
2011.03.06., 17:36
…2 valanda nakties: žadintuvas, vienas po kito nušvintantys ciklopai, rengimosi paskubomis garsai… Atsisėdu antrame gultų aukšte ir užgniaužus kvapą stebiu beveik siurrealistišką vaizdą, kurį matau pro pravertas duris gretimam Argentiere refuge kambaryje… Ką tik buvęs pilnas miegančių vyrų kambarys, dabar pilnas vaiduokliškos ciklopų šviesos ir judančių figūrų, kurių kiekviena tiksliai žino, ką dar turi nuveikti, ir tiesiog mechaniškai atlieka jau nušlifuotus ir įprastus veiksmus. Vyrai, tarsi senovės karžygiai, žvanga ant savęs kabindami geležis, dar kartą greitu žvilgsniu peržiūrimos atotampos, ledsriegiai, karabinai; po to, lygiai taip pat atsakingai, į kišenes sukišami energetiniai ginklai – batonėliai, šokoladukai ir asmeniškai atrastos gudrybės… Arbata, negalvojant, ar norisi, nuryta košė, sėkmės palinkėjimai, ir vienas po kito – į tamsą. Į atsilaisvinusias vietas ant gultų suguža tie, kurie turi dar porą likusių valandų miego (tai atrodo tiesiog beprotiškai daug). Namelyje nusistovi tyla… Tyla prieš dieną, kuri visiems išėjusiems bus labai ilga. Visi žinom, kad mums tai bus svarbiausia šių dviejų savaičių diena. Viskas dalinsis į “prieš” ir “po”. Ir bus daug pirmų kartų:). Bet apie viską iš eilės… Continue reading ‘Žieminio alpinizmo pradžiamokslis: 2 savaitės atradimų’ »
2010.09.04., 20:22
Šį klubo istorijos etapą geriausia pradėti nuo nuotraukos kairėje… ir tęsti Birutės citata: „…išgyventi savo mažytį asmeninį „Touching the Void“ – ne netikėtai, bet iš anksto žinant, kad taip bus, kad iš baimės sekundės pradės lydytis į vieną neaiškų didelį momentą dar likus gerai valandai iki akistatos su ja – viena iš kažkada įgytų BAIMIŲ… Kai supratau, kad nebegalima daugiau leisti savęs varyti į kampą, apsisprendžiau. Tai aš ją sutiksiu, o ne ji mane… Kiek galiu atvėsinu galvą ir traukiu į dienos šviesą jogiškos praktikos įgūdžius… so-ham… aš esu tai… Kvėpuoju…Veikiu…Neįsileidžiu jokių fantazijų.. Atsiriboju nuo to, kas buvo tada kažkada ir kas galėtų būti dabar.. Tik kvėpuoju ir veikiu… Ir..?? Paaiškėjo, kad visa ta baimė buvo tik didelis tuščias, ne vienus metus puoselėtas burbulas.. Ir..??? Ir vėl galiu pasakyti – neįmanoma grįžti iš kalnų ir vėl kažkuo nepasikeitus, ypač kai to labai nori, ir kai taip norisi į kalnus…“ Continue reading ‘Alpiniada Chamonix, kuo ji mums buvo ir kuo liko’ »
2010.01.17., 23:21
Paskutinė kelionės diena , o vėliau ir naktis… Slovakija, bėgantis vanduo, šlepsintys per patižusį sniegą žingsniai, krapnojantis lietus. Lenkija, pamažu krentanti temperatūra, vis slidesnis kelias ir mažesnis važiavimo greitis. Naktį mintimis sugrįžtame į greitai praėjusias dienas, vienam kitam, matyt, prisisapnuoja „virvė laisva“…“sauga yra“. Nors Pavelas jau nuo Liublino dairosi, kurgi čia tas Vilnius, bet Lietuva dar toli. Visi mes šiek tiek jau mėtyti-vėtyti, todėl ir kalnuose, ir kelionėje draugiški, stiprūs ne tik fiziškai, bet ir vidumi, juk ne į Prahą ekskursijon važiuojame. Pamenu priešpaskutinį kopimų vakarą. Liko paskutinė diena, taip norisi, kad tai būtų paskutinis stiprus visos kelionės akcentas. Visgi mūsų nemažai, bet pasirodo nei vienas neišsisėmęs, kas į viršūnę, kas ledo techniką tobulinti, visų mintys pagrįstos, kiekvienas žino, ko nori ir kodėl. Tuo jie ir stiprūs. Continue reading ‘Apledėję įspūdžiai iš žieminių Tatrų’ »
2009.09.21., 17:25
Naktis kelionėje į Aukštuosius Tatrus, kopimas, naktis kelionėje į namus – toks savaitgalio poilsio būdas po to reikalauja dar savaitės organizmo atstatymui. Tačiau ko tik žmogus nepadarys dėl mylimos…viršūnės. Naudodama tokį poilsio būdą Jungtinio alpinistų klubo grupė rugsėjo 12 d. įkopė į Jastrabia Veža pietvakarių siena V - sudėtingumo kategorijos maršrutu. Labai pasisekė su oru – pietinė saulė visą dieną lepino mūsų nugaras. Granitas geras, bet maršrutas gana sunkus, poroje vietų teko frendus naudoti kaip dirbtinius atramos taškus. Visus 200 sienos metrų dirbti teko ne tik kojoms ir rankomis, bet ir galva, beieškant kybiukų, nes kybių beveik nebuvo. Mūsų buvo penketas – kopimui Continue reading ‘Vanagas prisileido prie savęs pietvakarių siena…’ »
